dans le dictionnaire PONS
Cȳrēnēnsis1 <is> m (Cyrene)
- Cyrenensis
- Einw. v. Cyrene
Cȳrēnēnsis2 <e> ADJ, Cȳrēnaeus, Cȳrēnaïcus <a, um>, Cȳrēnaïcī <ōrum> m
- Cyrenensis
-
| Cas | Singulier |
|---|---|
| Nominatif | Cȳrēnēnsis |
| Génitif | Cȳrēnēnsis |
| Datif | Cȳrēnēnsī |
| Accusatif | Cȳrēnēnsem |
| Ablatif | Cȳrēnēnse |