dans le dictionnaire PONS
allēx2 <ēcis> m u. f
→ allec
Voir aussi
allēc <ēcis> nt, allēx <ēcis> m u. f nicht klass.
allēc <ēcis> nt, allēx <ēcis> m u. f nicht klass.
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | allex | allicēs |
| Génitif | allicis | allicum |
| Datif | allicī | allicibus |
| Accusatif | allicem | allicēs |
| Ablatif | allice | allicibus |
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | allēx | allēcēs |
| Génitif | allēcis | allēcum |
| Datif | allēcī | allēcibus |
| Accusatif | allēcem | allēcēs |
| Ablatif | allēce | allēcibus |
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | allēc | allēcēs |
| Génitif | allēcis | allēcum |
| Datif | allēcī | allēcibus |
| Accusatif | allēcem | allēcēs |
| Ablatif | allēce | allēcibus |