dans le dictionnaire PONS
impūgnātor <ōris> m (impugno) spätlat
- impugnator
-
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | impūgnātor | impūgnātorēs |
| Génitif | impūgnātōris | impūgnātorum |
| Datif | impūgnātorī | impūgnātoribus |
| Accusatif | impūgnātorem | impūgnātorēs |
| Ablatif | impūgnātore | impūgnātoribus |
Aucune phrase d'exemple disponible
Essayez différentes entrées.