dans le dictionnaire PONS
palpitō1 <palpitāre>
Voir aussi
palpō2 <ōnis> m (palpo¹) Pers.
palpō1 <palpāre>, palpor (palpārī)
| palpitō |
|---|
| palpitās |
| palpitat |
| palpitāmus |
| palpitātis |
| palpitant |
| palpitem |
|---|
| palpitēs |
| palpitet |
| palpitēmus |
| palpitētis |
| palpitent |
| palpitābam |
|---|
| palpitābās |
| palpitābat |
| palpitābāmus |
| palpitābātis |
| palpitābant |
| palpitārem |
|---|
| palpitārēs |
| palpitāret |
| palpitārēmus |
| palpitārētis |
| palpitārent |