dans le dictionnaire PONS
falta [ˈfal̩ta] SUBST f
1. falta de +dat:
2. falta (equivocación):
4. falta JUR:
falto (-a) [ˈfal̩to, -a] ADJ
faltar [fal̩ˈtar] VERBE intr
1. faltar +dat:
2. faltar (necesitarse):
3. faltar (temporal: quedar):
4. faltar (no cumplir):
5. faltar (ofender):
6. faltar (cometer una falta):
Entrée OpenDict
| yo | falto |
|---|---|
| tú | faltas |
| él/ella/usted | falta |
| nosotros/nosotras | faltamos |
| vosotros/vosotras | faltáis |
| ellos/ellas/ustedes | faltan |
| yo | faltaba |
|---|---|
| tú | faltabas |
| él/ella/usted | faltaba |
| nosotros/nosotras | faltábamos |
| vosotros/vosotras | faltabais |
| ellos/ellas/ustedes | faltaban |
| yo | falté |
|---|---|
| tú | faltaste |
| él/ella/usted | faltó |
| nosotros/nosotras | faltamos |
| vosotros/vosotras | faltasteis |
| ellos/ellas/ustedes | faltaron |
| yo | faltaré |
|---|---|
| tú | faltarás |
| él/ella/usted | faltará |
| nosotros/nosotras | faltaremos |
| vosotros/vosotras | faltaréis |
| ellos/ellas/ustedes | faltarán |