Oxford-Hachette French Dictionary
français
anglais
copine
copine → copain
Voir aussi
I. copain (copine) [kɔpɛ̃, in] fam ADJ
II. copain (copine) [kɔpɛ̃, in] fam SUBST m (f)
III. copain (copine) [kɔpɛ̃, in] fam
dans le dictionnaire PONS
français
anglais
dans le dictionnaire PONS
français
anglais
| je | copine |
|---|---|
| tu | copines |
| il/elle/on | copine |
| nous | copinons |
| vous | copinez |
| ils/elles | copinent |
| je | copinais |
|---|---|
| tu | copinais |
| il/elle/on | copinait |
| nous | copinions |
| vous | copiniez |
| ils/elles | copinaient |
| je | copinai |
|---|---|
| tu | copinas |
| il/elle/on | copina |
| nous | copinâmes |
| vous | copinâtes |
| ils/elles | copinèrent |
| je | copinerai |
|---|---|
| tu | copineras |
| il/elle/on | copinera |
| nous | copinerons |
| vous | copinerez |
| ils/elles | copineront |